- pamūrauka
- ×pamūráuka (brus. пaдмypoўкa, l. podmurówka) sf. (1) Vžns, Č, Ds žr. pamūra: Jis savo namų pamūráuką iki krūtinės išmūrijo PnmR. Pamūráuka jau padėta, pavasarį rūmą statysma Dbk. Liepk gerą pamūráuką išmūryti, bo paskui gali namas sukrypti Rd. Kiaulės sugadino gurbo pamūráuką Užp. Truks čia jie pasistatyt gryčią: jau pamūraukas padėjo Pl.
Dictionary of the Lithuanian Language.